Galimybė už nedidelę kainą iš Turkijos grįžti su holivudine šypsena suvilioja nemažai lietuvių. Tačiau pigus ir greitas gydymas vėliau gali sukelti rimtų sveikatos problemų, kurių sprendimas pareikalaus daug laiko ir didelių išlaidų. Europos odontologijos asociacijos ir Vokietijos estetinės odontologijos mokslinės draugijos sertifikuotas estetinės rekonstrukcinės odontologijos ir funkcijos mokslo specialistas dr. Tadas Koržinskas pabrėžia, kad estetinė dantų restauracija – ne tik estetinė, bet ir medicininė procedūra, kurios kokybiškam atlikimui reikalingas išmanymas, žinios ir atsakingas požiūris. Patyręs specialistas pasakoja apie neprofesionaliai atliekamų kosmetinių odontologijos procedūrų žalą dantų sveikatai.
Pasak jo, estetinė odontologija – viena iš mokslinės odontologijos sričių, kurios specialistai atlikdami gydymą naudojasi moksliniais tyrimais bei ilgamečiais stebėjimais pagrįstais gydymo protokolais. Tuo tarpu kosmetinės odontologijos specialistai mažiau domisi mokslu ir rūpinasi tik tuo, kad būtų gražu. Gydytojas sako, kad nors dažnai šios sritys yra tapatinamos, taip neturėtų būti. Atliekant estetines procedūras, siekiama net tik gražaus vaizdo, bet stengiamasi maksimaliai tausoti natūralius danties ir jį supančius audinius. Estetinės odontologijos tikslas – suteikti ilgaamžį rezultatą, todėl stengiamasi viską padaryti maksimaliai tiksliai, naudoti kokybiškas medžiagas, atkurti danties biofizikines savybes bei funkcijas, taip užtikrinant ne tik dantų ilgaamžiškumą, bet ir aplinkui esančių audinių sveikatą.
Gydytojas sako, jog pas mus apie tai vis dar nėra daug šnekama, o tai, kas vadinama estetiniu plombavimu ar estetiniu protezavimu, labai dažnai yra ne estetinė, o kosmetinė paslauga, kurios metu atliekamos danties spalvą ar formą keičiančios intervencijos. Labai dažnai tos kosmetinės intervencijos, nesigilinant į jokius niuansus, daromos tiesiog pagal paciento pageidavimą. Pavyzdžiui, kai pacientas kreipiasi dėl nusidėvėjusių ir sutrumpėjusių priekinių dantų, jam pasiūloma greita pagalba – estetinis plombavimas, kurio metu, nugręžiama nemaža dalis sveiko danties ir nežiūrint į tai, kas dedasi su sąkandžiu, atstatoma buvusi ar sukuriama nauja tų dantų forma. Gydytojas tai lygina su kelių dantračio dantukų atstatymu bei mėginimu priversti jį sėkmingai dirbti, kontaktuojant su kitais. „Logiška, kad dantračiai vienas į kitą nesikabins taip, kaip turėtų, atsiras kažkokios problemos, jie bus perkrauti, nuskilinės ir pan., tam, kad visa sistema vėl galėtų pradėti dirbti“, – vaizdžiai aiškina jis.
Kalbėdamas apie tai, kas gali atlikti estetines odontologines procedūras, gydytojas sako, kad Lietuvos gydytojo odontologo norma aprašyta ganėtinai plačiai, tad baigęs atitinkamus kursus, tai daryti gali praktiškai kiekvienas specialistas. Estetinė odontologija mūsų šalyje pakankamai neapibrėžtas dalykas, tad dažnai gydytojai tiesiog vadina save šios srities specialistais ir atlieka šias procedūras. Gydytojo teigimu, tai jokiu būdu nereiškia, kad jie jas atlieka blogai. Tačiau tokiose šalyse kaip JAV ar Vokietijoje estetinės odontologijos rezidentūros studijas galima baigti universitete arba dalyvauti mokslinių draugijų siūlomose sertifikacijos programose. Jų metu paskiriamas mentorius, kuris kelis metus gydytojui teikia rekomendacijas, kokius kursus būtina baigti, kokias knygas perskaityti, stebi visus jo planuojamus gydyti atvejus, esant poreikiui teisinga linkme pakoreguoja gydymo planą, prižiūri atitinkamus gydymo etapus ir pan. Paskui laikomas egzaminas, kurio metu apsiginamas specialisto vardas. Lietuvoje tokių specialistų, baigusių rezidentūros apimtį atitinkančias estetinės odontologijos studijas, yra vos du.
Dr. T. Koržinskas pabrėžia, kad visa odontologija yra paremta mokslu ir atsakingu požiūriu į žmogaus sveikatą, tad atliekant bet kokį gydymą būtinas nuodugnus planavimas. Estetinės odontologijos atveju toks planavimas leidžia dantis atkurti maksimaliai tausojant paciento audinius ir nesudrožiant dantų į „spygliuką“. Atsakingas pasiruošimas leidžia ne tik atkurti buvusią dantų formą ar ją pagerinti, bet atkurti taip, kad dantys idealiai įsikomponuotų esamame sąkandyje, kramtomiesiems raumenims netektų per didelė apkrova ir būtų užtikrintas dantų ilgaamžiškumas.
Tuo tarpu į Turkiją, Baltarusiją ar kitas šalis nuvykę žmonės baltą šypseną pasidaro per savaitę. Deja, daugeliu atveju, ilgai netrukus jie kreipiasi pagalbos į Lietuvos klinikų gydytojus. Pasak patyrusio specialisto, labai dažnai susiduriama su atvejais, kai pacientams labai didele apimtimi nušlifuojami sveiki dantys. Palyginimui gydytojas siūlo įsivaizduoti, kad sveikai rankai nulupama oda. Taigi, kaip ant rankos, taip ir ant danties atsiranda didžiulė žaizda, kuri gali infekuotis. Šlifuojant taip pat kyla terminių pažeidimų rizika. Dantis yra maksimaliai susilpninamas ir ant viršaus uždedamos restauracijos. Nors iš pirmo žvilgsnio atkurti dantys atrodo gražiai, tačiau vainikėlių kraštai nepriglunda prie natūralių dantų, susidaro į nuotekų vamzdžius panašios rievės, kuriose kaupiasi bakterijos, sukeliančios dantenų uždegimą. Dantenos ima kraujuoti, atsiranda kiti nemalonūs pojūčiai ir ganėtinai greitai – jau trečią-ketvirtą savaitę po užsienyje atliktų procedūrų pacientai kreipiasi į klinikas. Maža to, per pirmuosius kelis mėnesius įprastai atsiranda ir pirmieji skausmai. Dažniausiai juos sukelia dantyje esančių nervų pažeidimai, todėl būtina atlikti šaknų kanalų gydymą.
Daugeliu atveju taip nutinka dėl to, kad prieš atliekant estetines procedūras pacientui nebuvo atliktas paruošiamasis gydymas ir, pavyzdžiui, esant kraujuojančioms dantenoms, buvo neįmanoma nuimti tikslaus atspaudo ir pagaminti tikslių restauracijų. Dr. T. Koržinskas įspėja, jog, deja, dažnai taip apdoroti dantys yra negrįžtamai pažeisti ir susilpninti. Išgelbėti tokius dantis nuimant visas restauracijas ir iš naujo juos perprotezuojant daugeliu atvejų įmanoma, tačiau pačio danties tarnavimo laikas dažnu atveju liks trumpesnis.
Specialistas aiškina, kad atliekant estetinį plombavimą ir norint pakeisti danties spalvą, reikia pakankamai vietos plombai uždėti. Kuo didesnis pokytis planuojamas, tuo didesnį danties sluoksnį reikia nušlifuoti. Nušlifuotas emalis dantį susilpnina, padaro jį labiau elastingu, o plomba jo tvirtumas nebėra atkuriamas. Todėl dantys tampa elastingesni nei buvo prieš tai, o tai gali nulemti, jog tarp plombos ir danties po kurio laiko atsiras tarpas, ims vystytis ėduonis, atsiras dantenų uždegimai, plombų skilimai ir pan. Gydytojas atkreipia dėmesį, kad tai negalioja smulkioms danties formos korekcijoms plombine medžiaga, kas ir buvo originalus estetinių korektūrų plombuojant, vėliau pervadintu estetiniu plombavimu, sumanymas.
Pasak dr. T. Koržinsko, Turkijos specialistai dažnai sako, kad atkurs dantis laminatėmis. Tačiau, pasak gydytojo, naudojant šį metodą dantis šlifuoti reikia labai atsargiai, pasitelkus padidinimą ir laikantis daugelio taisyklių, kad uždėjus laminatę nesimatytų, kur ji baigiasi ir kur prasideda dantis. Todėl norint, kad šlifavimas būtų greitesnis ir siekiant išvengti paciento nepasitenkinimo, Turkijoje dantys dažniausiai atkuriami vainikėliais, nors pacientams sakoma kitaip. Kai dantys atkuriami laminatėmis, šlifuojant nuo danties nuimama iki 10-17 proc. danties emalio, tuo tarpu šlifuojant aplinkui dantį, priklausomai nuo to, koks tai dantis, natūralių audinių netenkama žymiai daugiau. Pavyzdžiui, nuo apatinio priekinio danties šlifavimo metu galima nuimti iki 70 proc. visų kietųjų audinių. Specialisto teigimu, Turkijoje dažniausiai ir atliekamas toks invazyvus šlifavimas, nes kai per dieną reikia nušlifuoti visus 28 dantis, turi tai daryti greitai. Pasak jo, šlifuojant tausojančiai, vienam dančiui skiriama 30–40 minučių, o darant bet kaip, tam gali pakakti ir 3 minučių.
Taigi, nors Turkijos specialistai žada laminates, pacientai dažniausiai grįžta su pilnais vainikėliais. Maža to, dantys lieka ne atskiri, kaip kad buvo, bet aplink padaroma visus dantis sujungianti „pasaga“. Taip gydytojui žymiai paprasčiau dantis cementuoti, tačiau žmogus po to nebegali kokybiškai dantų išsivalyti. Tai nulemia labai greitai atsirandančius dantenų uždegimus, kaulo nykimą tarp dantų, periodontito išsivystymą.
Vertindamas situaciją mūsų šalyje T. Koržinskas džiaugiasi, kad Lietuvos specialistų lygis yra tikrai aukštas, jie nuolat investuoja į mokymąsi ir kvalifikacijos tobulinimą. Tačiau visose šalyse yra tokių specialistų, kuriems finansiniai interesai svarbesni už žmogaus sveikatą.
„Visada patariu pacientams, planuojant didesnės apimties estetinį gydymą, nepulti pas pirmą specialistą, nežiūrint to, kad jo instagramas geras ar kad draugai rekomendavo. Nueikite pas kelis gydytojus ir išgirskite bent 2-3 nuomones. Jeigu planuojama kažkokia rimtesnė, didesnės apimties procedūra, patyręs ir pasitikintis savo kompetencija specialistas tikrai nesupyks ir neįsižeis, jei pasakysite, kad norite išgirsti kelias nuomones – tai yra visiškai normalu“, – sako dr. T. Koržinskas.
Specialistas sako, kad turėtų pasirodyti keistoka ir vertėtų suabejoti gydytojo profesionalumu, jeigu po vieno pažiūrėjimo į burną per 15 minučių parengiamas gydymo planas. Pasak jo, rimti rekonstrukciniai atvejai reikalauja detalaus ištyrimo. Būtina ne tik pasižiūrėti į dantų bei dantenų būklę, bet ir padaryti rentgeno nuotraukas, įvertinti sąkandžio situaciją, pasidaryti dantų modelį, pasianalizuoti, kaip funkcionuoja sąkandis, raumenys, sąnariai. Jeigu pirmos konsultacijos metu ir galima nurodyti pagrindines gaires, vėliau turėtų sekti antras apsilankymas, kurio metu bus renkami paciento duomenys ir šnekamasi konkrečiau, mėginant suprasti paciento norus, gydymo motyvaciją, kiek jis laiko jis gali skirti gydymui ir pan. Kaip ir atliekant bet kokį gydymą, pirmiausia turi būti įsiklausymas, po to – planavimas, gydymo plano ir kitų gydymo alternatyvų pliusų bei minusų aptarimas. Gydytojas turėtų rekomenduoti pacientui išgirsti dar kelias nuomones, kad turėdamas visą informaciją jis galėtų atsakingai priimti jam visais atžvilgiais tinkamiausią sprendimą. Svarbi ir gydytojo patirtis – jeigu gydytojas atlieka tokias procedūras dažnai, tai bus saugesnis pasirinkimas.
Dr. T. Koržinskas pataria pacientams nebijoti klausti apie gydytojų patirtį, pasiteirauti, su kokiais dantų technikais jie dirba, paprašyti parodyti išspręstų atvejų nuotraukas. Siekiant užtikrinti geriausius dantų atkūrimo rezultatus, gydytojas turi glaudžiai bendradarbiauti su technologu, kad jis galėtų įvykdyti būtent tai, ko iš jo prašoma.
Norėdamas skleisti žinią apie neprofesionaliai atliekamų kosmetinių odontologinių procedūrų žalą ir skatinti žmones atsakingai planuoti dantų atkūrimą birželio 17 d. nuo 11 iki 14 val. Lukiškių aikštėje gydytojas dr. Tadas Koržinskas rengia akciją „Dovanojame šypsenas“. Jos metu praeiviams bus dalinamos informacinės brošiūros, kuriose aptartos dažniausios pinklės, į kurias galima pakliūti ir pateiktos svarbiausios rekomendacijos, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, ruošiantis estetiniam dantų atkūrimui. Akcijoje dalyvausiantys gydytojai odontologai konsultuos besidominčius estetiniu gydymu, atsakys į jiems rūpimus klausimus, o penkiems estetine dantų restauracija besidomintiems žmonėms bus padovanota išsami dr. Tado Koržinsko konsultacija klinikoje.
Siekiant, kad žmonių svajonės apie nepriekaištingai atodančią šypseną nesusprogtų kaip muilo burbulas, taip pat bus dalinami muilo burbulų indeliai. „Muilo burbulus, kaip ir įvairius pažadus, galima gauti ir dykai, tad juos ir dalinsime, o norintiems patikimai atkurti dantis žmonėms rekomenduosime investuoti šiek tiek savo laiko, pasidomėti gydymo galimybėmis, gydytojais, išsiaiškinti, kaip planuojamas gydymas, ir tik tada imtis veiksmų. Kilus komplikacijoms galima tik spėlioti, ar specialistui pritrūko kompetencijos ir procedūra atlikta neprofesionaliai, ar buvo panaudoti netinkami metodai ir abejotinos kokybės, nesertifikuotos medžiagos. Atsakingai rinkdamiesi specialistą ir atlikdami procedūras patikimose odontologijos klinikose šių rizikų išvengsite. Ir tai yra kiekvieno laisvas pasirinkimas, o rinktis galite priklausomai nuo to, kaip vertinate savo sveikatą. Tiesiog užduokite sau klausimą, kas jums svarbiau – sveikata, saugumas ir kokybė ar geresnė kaina“, – baigdamas pokalbį pabrėžia dr. T. Koržinskas.